Dictionary of the Lithuanian Language.
iškiaulinti — iškiaũlinti vksm. Iškiaũlino jį̃ prie visų̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkiaulinti — apkiaũlinti 1. tr. iškoneveikti: Sūnus, o tėvą apkiaũlino Bgt. Už tą vieną žodį visi jį apkiaũlino Ds. 2. refl. Š, BŽ503 negražiai, kiauliškai pasielgti, gėdą pasidaryti: Apsikiaulino išejusi svetur, daba bijo ir akis kam parodyti Vvr. Anas… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiauliuoti — tr. išvadinti kiaule, iškiaulinti: Išdirbau, iškiauliavaũ jį į šuns dienas Skr. kiauliuoti; apkiauliuoti; įkiauliuoti; iškiauliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiaulyti — iškiaũlyti žr. iškiaulinti 1: Kai ateis, tai išdirbsiu į šuns dienas, iškiaulysiu ir lauk išvarysiu Stak. kiaulyti; apsikiaulyti; iškiaulyti … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaulinti — kiaũlinti ( yti), ina, ino 1. tr. J vadinti kiaule, koneveikti: Ji veikiai užkliūna žmogų, tuoj pradeda kiaũlinti Šts. Kvailą daiktą vis gali kiaũlyti – jis nesupranta Skr. Kam jūs jį kiaũlinat? Ad. Nekiaũlyk kito Vj. 2. intr. pamažu eiti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
parkiaulinti — parkiaũlinti intr. pamažu pareiti, parkiūtinti atgal: Lig parkiaũlinsiu, bus ir sutema Ds. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikiaulinti — prikiaũlinti intr. padaryti nemalonumų: Kitą kartą ir norėtųs prikiaulinti jiems už visas šunybes, o negaliu J.Balt. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukiaulinti — sukiaũlinti tr. iškoneveikti, padaryti gėdą, suniekinti: Kai jį sukiaũlinau, tai nustojo taip kalbėt Ds. | refl.: Taip elgdamies, jie susikiaulino rš. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užsikiaulinti — užsikiaũlinti užsipulti: Ko tu ant manęs tep užsikiaũlinai? Bd. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įkiaulinti — įkiaũlinti intr. 1. įlįsti, įsibrukti, įsiveržti neprašytam: Įėjo įkiaũlino, nepasiklausęs, ar galima Š. | refl.: Įsikiaũlino nekviesta viešnia ažustalėn Š. 2. refl. prk. pasigerti, pasidaryti panašiam į kiaulę: Įsigėrė, įsikiaũlino Š.… … Dictionary of the Lithuanian Language
